Rekolekcijos Šeimos Namų Bažnyčia mūsų šeimai buvo pirmos. Tas savaitgalis, vidinė būsena ir mūsų šeimos tarpusavio ryšys ir santykis tarp ten buvusių tuo metu buvo tarsi Dievo Karalystėje žemėje.
Žinau, kad kiekvieną iš mūsų šeimos narių asmeniškai kažkas ypatingai palietė. Mažiukas 2m. pradėjo skanduoti prieš valgymą išmoktą skanaus palinkėjimo ketureilį. Vyresnėlis susirado draugų ir turėjo įspūdingų patyrimų, nes jį pakvietė patarnauti mišiose. Jis kelionės namo metu būtinai būtiniausiai norėjo save už tai apdovanoti, o svarbiausia tuo ypatingai didžiavosi. Jam tai tarsi vyriškumo iniciacija.
Mes su vyru ne tik sustiprinome savo santuokos įžadus, bet iš naujo uždegėm meilę vienas kitam. Ištarėme tai, kam nelieka laiko ištarti kasdienybėje. Sėmėme dvasia kitų šeimų bendrystės pavyzdį. Tarsi stojosi viskas į vietas.
Vienas iš įspūdingiausių dalykų, kad sugrįžę namo plyšom nuo dvasios džiaugsmo, pilnatvės. Jau kitą dieną skridom pas mūsų parapijos kleboną inicijuoti ir kurti lietuvišką Namų bažnyčios ratą savo parapijoje. Vidinė uždegta ugnis greitai surado šeimas, kurios sutiko bandyti, keliauti ir jungtis.
Laukiam viruso pabaigos, kad Žodis virstų Kūnu, kad galėtume pildyti Dievo planą ir susitikti kartu ir riedėti.
Rekolekcijos - tai neapsakoma žodžiais. Tai gyvybiškai būtina. Tai pilni indai džiaugsmo, trykštantys virš visko. Tai kai žemėje vaikštai, tarsi danguje.
Ačiū visiems, kas padėjote tai išgyventi.
Žemai lenkiuosi
Malonu prisiminti rekolekcijų savaitgalį šeimoms Liškiavoje. Pirmiausiai labai noriu pasidžiaugti, kad savaitgalis vyko lietuviškai, nes po susitikimo kunigų seminarijos renginyje, buvau išsigandęs, kad jei viskas vyks lenkiškai – nieko nesuprasiu. Tikrai didžiulis ačiū už jūsų pastangas, už jūsų įdomias minti ir už skleidžiamą šilumą ir pavyzdį. Jau nuo pirmo įspūdžio, kai tik prie įvažiavimo pasitiko su šypsena Teresa, supratome, kad bus mielų ir geranoriškų žmonių susitikimas. Žinoma, didelį įspūdį paliko pati aplinka, gamtos grožis ant Nemuno kranto, architektūra su savo unikalia istorija, labai patraukliai mintis dėstantis kunigas. Vienas iš ryškiausių dalykų man toks atsitiktinis ir neplanuotas dalykas buvo ekskursija bažnyčioje, kur labai įdomiais liudijimais pasidalino vietinė gidė; tikrai įkvepiančiai suskambo jos įdomus pasakojimas kai jau esi po rytinių paskaitėlių, po pasidalijimo, skanių pietų (buvo pamąstyta ir apie vegetarus) staiga Dievas siunčia desertui tokį įkvepiantį pasakojimą apie žmones, kurie su visišku atsidavimu Dievo valiai kūrė grožį ne dėl savęs, o dėl ateinančių kartų. Na ir atskira grafa noriu parašyti apie Adoraciją, Santuokos įžadų priminimas: visada jaučiausi prieš Dievą vienas, o nuo dabar pajutau, kad Viešpats nori matyti žmogų mylintį ir sugebantį įsipareigoti savo antrajai pusei – kaip Ieva ir Adomas dviese padarė vieną mirtiną nuodėmę, taip aš pajutau, kad Dievas nori mane matyti poroje, siekiantį atitaisyti pirmųjų tėvų klaidą – parodyti, kad pora gali kurti, mylėti, skleisti gėrį, vesti vaikus Dievo keliu, garbinti Kūrėją.
Rekolekcijos labai patiko, taip gerai seniai nesijautėm. Pailsėjo kūnas, o siela pasipildė teigiamom emocijom, ramybe. Kaip kunigas Valdemaras sakė 3 spa - pasiteisino. Buvau sužavėta jaunų šeimų drąsa atvykti su mažais vaikučiais ir ne vienu, o net keliais.
Labai džiugu, kad gali pasidalinti savo išgyvenimais ir paklausyki kitų šeimų liūdijimus, taip augi pats dvasiškai. Dėkojam visiems organizatoriams, kunigui Valdemarui už Dievo žodžio skelbimą, pamokymus, jumorą. Džiaugiamės, kad " Namų bažnyčia " startavo Lietuvoje lietuviškai. Ačiū
LT